Vis daugiau žmonių kreipiasi į teisininkus, kad šie padėtų nustatyti, ar vykdydami teismo sprendimus antstoliai neviršijo savo įgaliojimų. Tarptautinės teisinių paslaugų kompanijos „TEISĖS TARNAI“ teisininkų nuomone, neretai skolininkų abejonės yra visiškai pagrįstos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012 buvo nustatyta, kad antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Jo statusą, funkcijas, šių įgyvendinimui keliamus reikalavimus nustato įstatymai (pvz., Civilinio proceso kodeksas (CPK), Antstolių įstatymas ir kiti), jų nuostatos detalizuojamos sprendimų vykdymo instrukcijoje. Tai reiškia, kad antstolis, nors ir veikdamas kaip privatus asmuo, turi laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o juos pažeidus, gali kilti civilinė atsakomybė. Antstolio profesija tapo valstybės kontroliuojama profesija, tai yra toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos yra vykdomos.
Tačiau nemažai skolininkų net nežino, kad jie irgi turi savo teises, o antstoliams, jeigu jie savo veikla gali pažeisti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, gresia civilinė atsakomybė. Naudodamiesi žmonių teisinių žinių stoka antstoliai linkę piktnaudžiauti savo padėtimi.
Vykdydami teismo nutartis antstoliai kartais vengia bendradarbiauti su skolininkais. Nors jie neturėtų būti šališki, neretai nusiteikiama prieš skolininkus, neatsižvelgiama į jų turtinę padėtį, stengiamasi patenkinti ir apsaugoti tik išieškotojų interesus.
Kartais antstoliai apskritai vengia užtikrinti CPK 643 str. nurodytas skolininko teises, tarkim, leisti jam susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ir kita.
„Teisės aktai numato galimybę skolininkui susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, bet žmogus, neturintis teisinio išsilavinimo, dažnai nežino, kad tokią galimybę turi“, – pastebėjo direktorė, teisininkė Rasa Vaičekauskytė.
Atvykę susipažinti su vykdomąja byla neretai skolininkai priimami šiurkščiai ar net ignoruojami.
Nors antstolių veiksmus skolininkai gali skųsti (dabar skundai turi būti pateikiami ne teismui, bet antstoliams), kartais antstoliai atsisako nagrinėti skundus, nustatę formalius jų pateikimo trūkumus. Pavyzdžiui, vienas antstolis atmetė skundą, nes į jį nebuvo įtrauktas išieškotojas, kurį, teisininkų nuomone, buvo galima įtraukti į procesą ir vėliau – jau teismui pradėjus nagrinėti bylą.
Pasitaiko, kad antstoliai atsisako priimti skundą, nes jis neva skirtas netinkamam subjektui.
Kartą skolininkai pateikė skundą antstolių kontorai, kaip ir numatyta teisės aktuose, bet kaip adresatą nurodė ne antstolį, o teismą. Antstolis atsisakė nagrinėti skundą, kuris esą buvo pateiktas ne tam, kam reikia, nes kaip adresatas nurodytas teismas.
CPK 115 str. 4 dalyje nurodyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas ir panašiai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai.
Kartais antstoliai skolininkų turtui pritaiko neproporcingai didelės apimties areštą. CPK 675 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
„TEISĖS TARNAI“ teisininkai susidūrė ir su atveju, kai antstoliai neįskaitė skolininko geranoriškai sumokėtos dalies ar visos skolos į antstolio depozitinę sąskaitą ir pradėjo vykdymo procesą. Taip antstolis nepagrįstai padidino bylos vykdymo kaštus ir išlaidas.
R.Vaičekauskytė pastebėjo, kad neretai skolininkui antstoliai net nesuteikia galimybės gera valia sumokėti skolą ir pradeda vykdymo procesą. Išties antstoliai skolininkams turėtų išsiųsti raginimą (jeigu tai nėra išimtis, kuomet raginimas neturi būti siunčiamas). Tai yra, antstolis turi suteikti skolininkui laiko gera valia sumokėti skolinį įsipareigojimą. Jeigu skolininkas per raginime nurodytą terminą sumoka visą skolą, antstolis negali imti už savo darbą atlygio.
Kartais antstoliai nepagrįstai paskaičiuoja vykdymo išlaidas, atlikdami neproporcingai daug nebūtinų veiksmų. Kraštutiniais atvejais antstolis gali sau paskaičiuoti didesnį atlyginimą, nei nurodyta teisės aktuose. Tai būtų šiurkštus pažeidimas.
„Deja, žmonės, neturintys teisinio išsilavinimo, nemoka nei paskaičiuoti, kiek jie iš tikrųjų privalo mokėti, nei pažiūrėti, kokie yra antstolių vykdymo veiksmų tarifai. Lietuvoje apskritai neretai žmonės net nesupranta, kad turi teisę skųsti antstolio veiksmus, jais suabejoti“, – pastebėjo R.Vaičekauskytė.
